Kvapų pasaulis yra labai turtingas ir įvairus. Kiekvienas, kuris atsirado ant žemės, turi savo ypatingą, individualų kvapą.
Per savo žemiškosios egzistencijos laikotarpį, žmonija išmoko naudotis jiems dovanotais aromatais, kuriuos jie galėdavo panaudoti, kaip pranašumą prieš kitus. Parfumerijos genijai be perstojo dirba, eksperimentuoja ir maišo įvairius kvepiančius ingredientus, siekdami pasauliui suteikti vis daugiau ir daugiau gražių ir originalių, gausių kvapų įvairove kūrinių.
Natūralu, kad kiekvienas kvapas sklindantis iš vieno ar kito augalo (taip pat viskas, kas turi vertę kvepalų kūrėjo nosei) turi savo individualumą. O sujungti milijonus aromatų į vieną visumą nėra taip paprasta, nes tai, kas yra nematerialu visada yra daug sunkiau suklasifikuoti. Dar daugiau – beveik visos didžiosios kvepalų kompanijos turi savo, ištobulintą ir prie konkrečių reikalavimų pritaikytą aromatų klasifikavimą, kuris yra paprastai uždaras nuo plačiosios visuomenės.
Tačiau, paprastam naudotojui tam tikros aromatų grupės (šeimos), kurios tarpusavyje apjungia panašius kvapus, vis dėl to jiems yra prieinamos.
Žmonės remdamiesi tam tikromis charakteristikomis, kurios priskiriamos vienam ar kitam aromatui, visus esančius kvapus apjungė į keletą šeimų, kurios atrodo sekančiai:
Rytų (rytietiški) – labai tankus, turtingas, svaiginantis aromatas. Būdingiausi natos – dervos, vanilės, gintaro, ambros, žolelių.
Medienos – sandalmedžio, pačiulių, vetiverijų ir kedrų.
Šipriniai – išsiskiria kartoku medieno aromatu, gaivumu ir gamtos švarumu. Būdingos natos – ąžuolo samanos, derva, šalavijas, levanda ir pačiulis.
Aromatiniai (papartiniai) – visos šios grupės aromatams yra būdingas aitrus, šiek tiek svaiginantis augalų tonas. Būdingos natos – kumarinas (sintetinė medžiaga turinti intensyvų šviežio šieno kvapą), ąžuolo samanų, levandų ir pelargonija.
Gėlių – kombinuotas įvairių gėlių aromatų derinys. Būdingos natos – rožė, violetinė gėlė, jazminas, pakalnutės, alyva, narcizas, gvazdikas, tuberožė, lelija.
Gėlių – rytietiški – ypatinga ir savotiška, egzotiška, rytietiškų ir gėlių aromatų derinys. Paprastai būna pradinės ir vidurinės parfumo natos, priskirtinos šeimai, su pateiktais gėlių kvapais – jazminų, gardenija, rožių, citrusinių medžių gėlių. Pabaigos natos atskleidžia rytietišką kompoziciją – sandalo medis, muskusas, gintaras, žolelės.
Citrusiniai – lengvi ir gaivūs aromatai, būdingos citrinų, laimų, mandarinų, apelsinų, greipfrutų, bergamočių natos.
Vaisiniai – Švarūs ir gaivūs, šilti skirtingų vaisių aromatai: obuoliai, abrikosai, kriaušės, ananasai, papajai.
Žalieji – minkštos ir lengvos kvapnios natos iš šviežiai nupjautos violetinės gėlės žiedlapių, rozmarinų, levandų, kadagių, pušų, hiacintų, galbanumų.
Jūriniai (ozoniniai) – lengvi, sintetiniai kvapai, perteikiantys būdingą gamtos stichijų kvapą – lietaus, kalnų oro, jūros brizo, vandenyno bangų.
Odos – sodrūs ir aitrūs kvapai, kurių būdingos natos yra kadagio, dervos, beržo tošies, tabako, dūmų.
Prieskonių – šis aromatas suteikia labai specifinį imbiero, cinamono, kardamono, gvazdikėlių pumpurai, ir įvairių prieskonių natų skambesį.
Aldehidiniai – sodrūs ir šviesūs, intensyvūs sintetiniai kvapai, kuriuose yra aldehidinių cheminių junginių.
