Basomis paskui sveikatą

Bet kuris bent kiek savo sveikata besirūpinantis žmogus renkasi profilaktines priemones, kurios geriausiai padeda saugoti sveikatą. Ilgaamžė žmonijos patirtis siūlo daugybę sveikatos išsaugojimo be vaistų metodų ir būdų. Tarp jų nemažai yra ir sudėtingų, reikalaujančių ilgo pasiruošimo ir kruopštaus taikymo. Bet kartais pakanka tiesiog pavaikščioti basomis, ir negalavimams kelias bus užkirstas.

Vaikščiojimas basomis, kaip gydomoji ir profilaktinė priemonė, buvo naudojamas jau senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Senovės gydytojai skirdavo šią procedūrą, gydydami įvairiausius susirgimus. Be to, Sokratas, Seneka ir kiti senovės pasaulio filosofai vaikščiojimą basomis laikė vienu iš protinių žmogaus gebėjimų ugdymo metodų. Ne veltui tais tolimais laikais vaikai dėvėdavo avalynę tik nuo  18 metų.

Šiandien beveik kiekvienam iš mūsų pažįstamas lengvumo ir komforto pojūtis, kai, grįžę namo, nusiauname batus. Kojos tarsi palengvėja…

Bet dažniau iš įpratimo, negu iš reikalo, stengiamės kojas iš kart įkišti į namines šlepetes. Tačiau kaip naudinga ir malonu pasivaikščioti po butą pėsčiomis!

Šiuolaikiniai mokslininkai įrodė, kad vaikščiojimas pėsčiomis suaktyvina nervų ir raumenų procesus, normalizuoja arterinį kraujospūdį, gerina oksidacinius procesus organizme, geriau aprūpina audinius deguonimi. Dėl to basomis mėgstantis vaikščioti žmogus visada būna geros nuotaikos, jaučiasi sveikai. Be to, vaikščiojimas pėsčiomis sukelia daug teigiamų emocijų, tai labai svarbu stenokardijos, hipertonijos ir daugelio kitų šiuolaikinių ligų profilaktikai.

Basomis-paskui-sveikata_Ziniu-svetaine Basomis paskui sveikatą

Vaikščiojimo basomis nauda

Ant pado yra daugybė refleksinių žmogaus kūno zonų. Viename kvadratiniame pado centimetre sutelkta daugiau receptorių, negu bet kurioje kitoje odos vietoje. Vaikštant basomis, jų aktyvumas didėja, „prabunda“ ant pado esantys biologiškai aktyvūs taškai. Kiekvienas toks taškas yra susijęs su tam tikru vidaus organu, todėl toks taškų „prabudimas“ stimuliuoja ir suaktyvina visų organizmo organų ir sistemų veiklą.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad avalynė sukuria kojoms nuolatinį komfortinį mikroklimatą, todėl sumažėja biologiškai aktyvių taškų funkcijos. Dėl tokių nuolatinių „šiltnamio“ sąlygų net ir trumpalaikis kojų atšalimas gali sukelti peršalimą. O vaikščiojimas basomis sugrąžina mūsų kojas į natūralias gamtines sąlygas, treniruoja padą, grūdina jį, daro ištvermingesniu ir kartu palankiai veikia visą organizmą. Vaikščiojimas basomis turi ir dar vieną privalumą. Judant dėl susilietimo su drabužiais ant žmogaus kūno kaupiasi elektros krūvis, kuris ypač padidėja, jei drabužiai yra sintetiniai. Siekiant pašalinti elektros krūvį, ir gyvam organizmui, ir bet kokioms techninėms priemonėms, reikia įžeminimo. Avalynė trukdo pašalinti ant mūsų kūno paviršiaus susikaupusius elektros krūvius. O jei pėda tiesiogiai liečiasi su žeme, krūviai laisvai pereina į žemę.

Basomis-paskui-sveikata_Ziniu-svetaine-1 Basomis paskui sveikatą

Naudinga inkstams

Taigi, vaikščiojimo basomis efektas remiasi tam tikrų pade esančių taškų ryšiu su kūno organais ir sistemomis. Rytuose, pavyzdžiui, manoma, kad ant pado prasideda inkstų kanalas, atsakingas už paveldimos energijos realizaciją. Su šia energija susijusi šlapimo ir lytinė sistema, giminės pratęsimo funkcija, nėštumas ir gimdymas, seksualumas. Inkstų kanalas yra svarbiausias, reguliuojant vandens ir mineralų apykaitas, atsako už kaulinio audinio ir kaulų čiulpų funkcijas, susijusias su kraujodara, atsako už ryšį tarp galvos ir nugaros smegenų. Šis kanalas daro įtaką sąmonės ir mąstymo procesams. Pažeidus inkstų kanalą, keičiasi ir žmogaus emocinė būklė: kanalas yra atsakingas už baimės jausmą.

Atliekant tyrimus, pastebėta, kad žmonėms, turintiems padidintą depresijos ir nerimo foną, būdinga tam tikra „prisilietimų fobija“, labiausiai jautrūs jie yra prisilietimui prie nuogų pėdų.

Įdomus vaikščiojimo basomis fenomenas ir seksualumo požiūriu. Inkstų kanalo ir „ gėdos – seksualumo linijos“ aktyvavimas susijęs su vaikščiojimu basomis, su seksualumo ir jautrumo tonuso padidėjimu.

Be draudimų

Vaikščiojimo basomis naudos pranašumas yra tas, kad, skirtingai nuo kitų metodikų, vaikščiojimas basomis neturi jokių draudimų ar ribojimų. Kitaip tariant, refleksoterapijos požiūriu vaikščiojimui basomis jokių kontraindikacijų nėra. Vaikščiojimas basomis – tai savotiškas masažas, kuris vienodai naudingas ir sveikiems, ir nesveikiems organams. Tačiau terapeutai ar chirurgai laiko, kad organas serga, kai yra tam tikrų nukrypimų, kai nustatoma aiški patologija, o refleksoterapeutai mano truputį kitaip. Būna, kad organas dar atlieka savo funkcijas, neskauda, bet, pažvelgus į signalinius taškus, matyti, kad energinis šio organo potencialas jau sutrikdytas. Jei nekreipsime dėmesio į tokį potencialiai silpną organą, tai po pusantrų – dvejų metų šį organą jau reikės rimtai gydyti. Tokiose ankstyvose ligos stadijose vaikščioti basomis tiesiog būtina: tai duoda puikų gydomąjį terapinį efektą, padeda atkurti energijos balansą įvairiuose organuose.

Yra sanatorijų, kuriose dozuotas vaikščiojimas basomis ant įvairių paviršių ( karšto ir šalto asfaltuoto takelio, dirbtinio ledo, smėlio, žvyro, kankorėžių, akmenų, skaldos, žolės ) naudojamas kaip įvairių susirgimų, tarp jų širdies ir kraujagyslių, nervų ir net psichinių, gydymo priemonė. Beje, seniai pastebėta, kad tokiose šalyse, kaip Indija, Vietnamas, Indonezija, kur gyventojai dėl klimato sąlygų gali vaikščioti basomis ištisus metus, daugelis ligų, būdingų išsivysčiusioms šalims, pasitaiko žymiai rečiau, o ortopedinių pėdų patologijų beveik nepasitaiko.

Basomis-paskui-sveikata_Ziniu-svetaine-2 Basomis paskui sveikatą

Vaikščiojimo basomis taisyklės

Kaip pradėti vaikščioti basomis? Bendra taisyklė visoms fizinėms treniruotėms, o vaikščiojimas basomis ir yra viena iš tokių treniruočių rūšių, – tai laipsniškumas, sistemingumas ir nenutrūkstamumas. Pabandykite pradėti vaikščioti basomis pirmiausia kambaryje ant kiliminio tako ar medinių grindų. Kai priprasite prie šios procedūros ir nejausite jokio diskomforto, pereikite ant šaltesnių ir nelygesnių paviršių – akmenų, smėlio, žvyro, gargždo.

Kai ateis šiltesnės dienos, pasistenkite išeiti basomis į lauką, nepriklausomai nuo oro. Geriausia, žinoma, tai daryti kur nors sodyboje ar kaime, bet galima išnaudoti ir miesto parką. Vaikščioti basomis gatve pradėkite nuo 15 – 30 minučių, palaipsniui laiką ilginkite. Vasarą galima net pašlepsėti per šiltas balas, o žiemą 2-3 minutes pabėgioti po sniegą. Vaikščiojimą basomis rekomenduojama derinti su kasdienėmis šaltomis ir karštomis voniomis kojoms: kontrastinė vandens temperatūra stiprina grūdinantį vaikščiojimo basomis efektą.

Tačiau nepamirškite, kad, vaikštant basomis, reikia laikytis tam tikrų higienos taisyklių. Pavaikščiojus basomis ne namuose, būtina nusiplauti kojas kambario temperatūros vandeniu su muilu ir su kempine. Prieš naktį rekomenduojama padus patepti maitinamuoju kremu. Iš pradžių ant padų gali atsirasti nuospaudų, o ant kulnų – įtrūkimų. Tačiau, tinkamai laikantis higienos taisyklių, šių problemų galima išvengti.

Basakojo keliai

Gydymo tikslais geriausia vaikščioti nupjauta žole arba smulkiu gargždu. Tai geriausiai veikia aktyviuosius padų taškus.

Vaikštant basomis, per vieną procedūrą rekomenduojama keisti paviršių, kuriais vaikštote, rūšis. Juk skirtingi paviršiai skirtingai veikia biologiškai aktyvius padų taškus. Pavyzdžiui, karštas smėlis ir asfaltas, aštrūs akmenys ir šlakas, kankorėžiai ir spygliuočių spygliai yra stiprūs dirgikliai – jie daro organizmui staigų tonizuojantį efektą. Basomis perbėgę, tarkim, pajūrio akmenėlių takeliu, iškart pajusite žvalumo, šviežumo, energijos antplūdį. Tačiau, siekiant subalansuoti šį staigų šuolį, būtina iškart po organizmo suaktyvavimo sudaryti jam galimybę atsipalaiduoti. Rekomenduojama, pabėgiojus pajūrio akmenėliais, truputį pavaikščioti po šiltą smėlį ar žolę, paskui – po šviežiai nupjautą ražieną, galiausiai pavaikščioti žemės takeliu ar dulkėtu keliuku. Ir nepamirškite: pradėti treniruotes ant atviro grunto geriausia vasarą, nes žiemą netreniruotų kojų reakcija į šaltį gali sukelti tam tikrų komplikacijų.

Beje, vienas iš budistų grūdinimosi metodų yra vaikščiojimas basomis kalnų upelio vaga. Laikoma, kad ši procedūra turi sveikatinimo efektą, jei padaroma lygiai 100 žingsnių. Šį pratimą galima priderinti ir prie miesto buto sąlygų, kuriame vonia su šaltu vandeniu pakeičia upelį. Vaikščiojimą gruntu taip pat galima organizuoti namuose. Reikia paimti kelias medines dėžes, pripilti į vieną iš jų smėlio, į kitą akmenų, į trečią žvyro ir smagiai patrepsėti ant šių paviršių kiekvieną dieną po 15 – 20 minučių.

Basomis-paskui-sveikata_Ziniu-svetaine-3 Basomis paskui sveikatą

Su aukštakulniais ar basomis?

Kalbant apie vaikščiojimą pėsčiomis, reikia atskirai paminėti ir kitą moterų kojų problemą. Nemažai moterų visą dieną vaikšto su aukštakulniais – tai gražu, bet labai kenkia stuburui. Dažnai vaikštančioms su aukštakulniais pasikeičia kūno svorio centro vieta. Dėl to juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda papildomas išlinkimas. Tai sukelia netolygų juosmeninės dalies stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovimą. Diskai pasislenka, ir ne tik stuburo juosmens, bet ir krūtinės, kaklo srityse. Atsiranda nemiga, galvos skausmai, stenokardijos priepuoliai. Gali atsirasti stuburo juosmens ir kryžkaulio srities išvaržos. O kryžkaulis moterims yra stipri refleksinė zona, kurioje susitelkusi daugybė tarpusavyje sujungtų taškų, atsakingų už visą ginekologijos sritį – nuo šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos iki makšties ir gimdos. Todėl moterims naudinga kuo dažniau, pasitaikius progai, pavaikščioti basomis. Net 15 – 20 minučių per dieną duotų teigiamą efektą. O vasarą vaikščiojimas basomis turėtų tapti įpročiu. Stimuliuodami aktyviąsias zonas, esančias ant pado, sureguliuosite vidaus organų veiklą, pagerinsite laikyseną, savijautą ir, be abejo, eiseną.

 

Patiko straipsnis? Parašyk atsiliepimą komentaruose ir pasidalink straipsniu su savo draugais.

Būkite sveiki ir laimingi!

Šaltinis: leidinys „Liaudies gydytojas“.

Leave a Reply