Baigiantis vasarai dauguma tėčių ir mamų pradeda ieškoti savo atžaloms sporto būrelių, įvairių meninių ir kitokių veiklų. Pradeda planuoti vaiko laisvalaikį ir užimtumą. Derinti savo ir vaiko dienotvarkę. Tai yra gerai.
Tačiau reikia nepamiršti, kad jūsų vaikai, tai nesate jūs. Vaiko norai gali nesutapti su jūsų norais. Tad neverskite vaikų lankyti tokių būrelių, kurių norite jūs, bet ne jūsų vaikai. Būdamas treneriu, per eilę metų sutikau ne vieną vaiką, kuris yra tėvų atvedamas į treniruotes nors pats vaikas visiškai netrokšta tokių treniruočių. Jam mieliau norisi daug bėgioti su kamuoliu ir daug šūkauti. Tai gal tokiam vaikui ir tiktų kokios futbolo ar krepšinio treniruotės. Bet kovos menų treniruotėse jis jaučiasi kaip su pančiais. Nes čia reikia mokytis savidisciplinos, susitelkimo, susikaupimo ir ugdytis supratingumą ir pakantumą kitam. Čia reikia mokytis darbo su partneriu. Prisitaikyti prie kito. Todėl būtina ugdytis draugiškumą visiems, nežiūrint į kito sugebėjimus. Nebijoti užsigauti. Todėl nereikia versti vaikų lankyti to kas jam netinka ir nepatinka. Geriausia išeitis, pasiūlyti vaikui sezono pradžioje palankyti keletą būrelių. Tuomet jis supras kas jam labiau patinka ir tinka.
7 – 10 m. vaikams palankus periodas lavinti visus fizinius gebėjimus, išskyrus didžiausiąją jėgą ir anaerobinę ištvermę (Poteliūnienė, 2012).
Kad tėveliai orientuotūsi kokios fizinės savybės lavinasi geriausiai, tam tikru vaiko amžiaus periodu, žemiau pateikiu aprašą pagal metus. Iš aprašo susidarysite vaizdą, kodėl vienu ar kitu vaiko amžiaus tarpsnyje, jis būna nelabai vikrus gal nelabai lankstus ar ištvermingas ir panašiai. Tačiau visada reikia atminti, kad kiekvienas žmogus yra individualus tiek asmenybės prasme tiek ir fiziologine prasme. Negalima vaikų suabsoliutinti. Fiziniai gebėjimai priklauso nuo amžiaus ir lyties. Reikia atsižvelgti į biologinį, ne vien į kalendorinį amžių (Poteliūnienė, 2012).
J. Mester (1995) nurodo tokius palankiausius atitinkamų fizinių gebėjimų ugdymo laikotarpius:
- 10 – 12 m. – didėja gebėjimas judamiesiems įgūdžiams, judesiams diferencijuoti;
- 8 – 10 m. – reakcija į garso ir regos dirgiklius;
- 12 – 15 m. – orientavimasis erdvėje;
- 9 – 10 m. – ritmo pojūtis;
- 11 – 12 m. – pusiausvyra;
- 11 – 15 m. – ištvermė;
- 12 – 15 m. – jėga;
- 8 – 13 m. – greitumas;
- 6 – 8 m. – lankstumas.
Mokslininkai nustatė, kad lyties skirtumai pastebimi jau nuo 6 metų: ir darbingumo, ir funkcinės sistemos rodikliai berniukų yra geresni nei mergaičių. Bendras mergaičių darbingumas ir atskirų fizinių gebėjimų vystymasis stabilizuojasi, sulaukus 13 – 14 metų, t. y. lytiškai subrendus (berniukų – suėjus 17 – 18 metų) (Poteliūnienė, 2012).
Tėveliai – atminkite, kad 6 – 7 metų vaikai gerai važiuoja dviračiu, čiuožia, plaukia. Jų plaštakos smulkiųjų raumenų grupių veikla koordinuota, todėl vaikai lengvai išsiugdo rašymo, piešimo įgūdžius.
Apie 6 – 7 metus gyvenimo metus, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, keičiasi jo režimas ir gyvenimo pobūdis. Vaikas, buvęs aktyvus visą dieną, dėl laiko stokos dabar yra apribojamas, tuo pačiu sumažėja krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, raumenims. Tai veikia ir judėjimo aparatą, funkcines organizmo galias, motorinius gebėjimus. Dėl to gali atsirasti ir stuburo deformacijų (Poteliūnienė, 2012).
Vaikų stuburas didžia dalimi sudarytas iš kremzlinio audinio, jame susidaro vis nauji kaulėjimo taškai. Vaiko stuburas lankstesnis už suaugusiojo, nes visi raiščiai – silpni, tarpslanksteliniai diskai – paslankesni. Netinkamai normuojant fizinį krūvį, galima iškreipti laikyseną, – padidinti ar sumažinti fiziologinius stuburo išlinkimus kaklo, krūtinės ir liemens srityse. Dėl per didelio statinio krūvio ir kitų nepalankių veiksnių (ergonomiškai nepatogi darbo vieta mokykloje ar namuose, sunkios kuprinės nešiojimas, ilgas sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ir kt.) gali atsirasti lateralinė stuburo asimetrija (ydinga laikysena, skoliozė). Žmogaus stuburas turi S raidės vingius: išlinkimas pirmyn vadinamas lordoze (kaklo ir juosmens), atgal – kifoze (krūtinės ir kryžmens). Stuburas atlieka amortizacinę funkciją (Poteliūnienė, 2012).
Šis straipsnis tebūnie tėveliams pagalbininkas, kaip teisingai rūpintis vaiko fiziologiniu augimu ir branda, į ką atkreipti dėmesį renkantis būrelį, kaip jį išauginti ne tik sveiką, bet ir stiprų. O kada vaikas bus sveikai ir taisyklingai nuaugęs, tuomet jis dvasiškai ir psichiškai bus stiprus bei pasitikintis savimi ir savo jėgomis. Tai yra labai svarbu formuojantis jo, kaip žmogaus, asmenybei. Taip pat norisi tėveliams palinkėti kantrybės ir atsidavimo būti ne tik tėvais bet ir draugais savo vaikams. Būti labiau supratingesniems ir labiau atsižvelgti į vaiko norus ir pageidavimus. Aš čia nekalbu apie vaikų užgaidas. Pasistenkite kuo tiksliau išsiaiškinti savo vaikų norus taip, kaip jūs savo darbuose išsiaiškinate savo klientų norus. Daugiau dėmesio jiems skirkite vakarais, kuomet jie jau būna pavargę. Tuomet jiems labiausiai norisi, kad prie jų pabūtų mama ar tėtis. O dar geriau, kuomet jūs būnate visi drauge. Tuomet vaikas jaučiasi saugus ir mylimas. Jo psichika ir emocijos nurimsta ir ruošiasi ilsėtis. Taip jis greičiau užmiega ir kokybiškiau ilsisi tiek psichine prasme, tiek fiziologine prasme.
Straipsnis paruoštas remiantis literatūra:
1. Poteliūnienė, S., (2012). Vaikų fizinių gebėjimų ugdymas pradinėse klaėse. Vilnius: Edukologija.
Straipsnį parengė: Treneris Vytautas Ribikauskas
