MOKYKLINĖ APKROVA PIRMOKAMS

Prasidėjus naujiems mokslo metams dauguma tėčių ir mamų sunerimsta dėl savo vaikų adaptacijos mokyklose. Žinoma labiausiai sunerimsta pirmus žingsnius žengiančių vaikučių tėvai. Kartais mes net negalime įsivaizduoti kaip sunkiai vaikas reaguoja į mokslų apkrovą. Įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad funkcionali vaiko įtampa (daugiausiai širdies dužių dažnis) pirmomis savaitėmis, mokslų užsiėmimo metu prilygsta kosmonauto savijautai, nesvarumo būsenoje. Vaikas patiria stipriausią įtampą.

Kada vaikas adaptuojasi mokslams?

Tėvai galvoja, kad adaptacija – tai neilgas laiko tarpas, kai su vaikais elgiasi švelniai? Ir jokios ypatingos apkrovos jie nepatiria.

Kas vyksta iš tikrųjų?

Kad suprasti, kaip vyksta adaptacija, šiuolaikiniam mokyklinukui, svarbu atsiminti kokia mūsų mažylių ikimokyklinė vaikystė. Apart vaikų darželio jie dažnai lanko įvairius sporto, meno būrelius.

Labai svarbu, kad ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje pedagogai būtų kuo profesionalesni savo srities specialistai.O svarbiausia, kad jie natūraliai mylėtų vaikus ir mėgtų su jais dirbti. Juk jei ateiti į mokyklą su mintimis, kad tau nepavyks, adaptacijos periodas gali traumuoti: mokykloje vaikui duos sunkias, naujas užduotis. Jei jis jaus nesėkmės baimę, nerimaus dėl to, kad jį bars, adaptacija gali vykti labai sunkiai.

Mokymasis – tai didelis darbas ir negalima neįvertinti jo sudėtingumo. Juolab mokslų pasiekimai tai nesvarbiausia. Daug kas priklauso nuo mokytojo įvertinimo vaiko kaip mokinio. O dar juk mokykloje yra bendravimo problemų su bendraamžiais, mokytojais, dar būna fizinio krūvio problema.

Būtent todėl nereikia skubėti leisti vaiko į mokyklą, svarbu sulaukti, kada mokykla vaikui bus ne našta. Svarbu suprasti, kaip vaikas bus nusiteikęs  prieš mokslų pradžią: ar jis jaudinsis ir ar kartais ne jūs išprovokavote tą jo jaudulį. Nuo to daug kas priklauso.

Pirmoku-apkrova_Ziniu-svetaine MOKYKLINĖ APKROVA PIRMOKAMS

Kaip gi reaguoti į tai, kas vyksta mokykloje?

Reaguokite ramiai. Nereikia mokyklos problemų vertinti kaip neišsprendžiamų. Spaudimas, agresija ir žiaurumas iš suaugusiųjų pusės prie gero neprives. Neformuokite vaikui supratimo apie būtiną ir visišką sėkmę. Palaikykite vaiką nesėkmės atveju ne tik žodžiais, bet ir konstruktyviais veiksmais.

Tėvai į vaiko nusiskundimus apie tai, kad jam sunku, dažnai atsako: „Pasistenk“. Bet vaikui tai lyg tuščias garsas. Svarbu padėti išsiaiškinti, kas nepavyksta, dėl ko sunku, padėti suprasti nesėkmių priežastį ir parodyti kelią, kaip tas nesėkmes įveikti.

Pirmoku-apkrova_Ziniu-svetaine1 MOKYKLINĖ APKROVA PIRMOKAMS

O kaip elgtis, kai gaunamas pirmas blogas įvertinimas?

Į neigiamus vaiko įvertinimus reaguoti reiktų ramiai, kiek metų jam bebūtų. Pasakykite vaikui (bet iš pradžių patys tuo patikėkite), kad tai nemirtina, stenkitės kartu išsiaiškinti, kas įvyko ne taip, kodėl taip gavosi. Jūsų neigiama reakcija į blogus įvertinimus labai greitai suformuos jūsų sūnui arba dukrai baimę dėl nesėkmės, dėl blogo pažymio (įvertinimo), o taip pat ir dėl jūsų sekančios negatyvios reakcijos ir bausmės.

Prisiminkite, kad vaikas mokosi, o tam, kas mokosi, anksčiau ar vėliau nepasiseks. Iš kitos pusės, ignoruoti blogų pažymių irgi negalima, nes tuo jūs nuvertinsite vaiko triūsą. Geriau paaiškinti, kad mokymosi metu visi klysta, ir jei taip įvyko, kartu išsiaiškinkite kodėl, kad tai daugiau nesikartotų.

Pirmoku-apkrova_Ziniu-svetaine3 MOKYKLINĖ APKROVA PIRMOKAMS

Kaip padėti įveikti išmoktą bejėgiškumą, jei jis jau pasireiškė?

Visų pirmą – sukurti sėkmės situaciją. Svarbu rasti tos veiklos variantus, su kuriais vaikas lengvai ir su malonumu susitvarko, pvz. skaitymas – jei vaikas įsitikinęs, kad jam nepavyks ir to bijo, reikia sukurti jam trumpą tekstą, iš trumpų žodžių. Vaikas lengvai tą tekstą perskaitys ir supras, kad jis gali skaityti. Nes, jei tekstas bus sudėtingas, ir perskaityti jam nepavyks, vaikas nusivils savo sugebėjimais. Duoti sudėtingas užduotis iš karto ir reikalauti teisingo atlikimo – tai tik viena iš klaidų.

Kita ikimokyklinukų tėvų klaida ta, kad kai jiems kažkas nepavyksta, tėvai sako: „Na gerai, tau tai sudėtinga, nepavyksta, dabar tuo neužsiiminėkime.“ Ir tai didelė klaida. Užbaigti bet kurį apmokymą reikia pozityviai, suraskite kažką toje sudėtingoje užduotyje, už ką galėtumėte pagirti vaiką (vėlgi, kad sėkmingai užbaigti apmokymą, jeigu jau kažkas ten nepavyksta). Vaikas turi pajusti sėkmės skonį, kad norėtų mokytis toliau.

Būna, tėvams patiems sunku susitvarkyti su savo pirmūno sindromu. Tuo atveju, verta prisiminti, kad jūs ir jūsų vaikas – du skirtingi žmonės kurie gyvena skirtingu laikmečiu. Šiuolaikiniai vaikai gyvena pasaulyje, kuriame nėra būtinų reikalavimų, kaip antai gyvenome mes, mūsų mamos ir tėčiai.

Prisiminkite, ką jūs patirdavote, kai jus spaudė tėvai ir padirbėkite su savimi ta linkme – savarankiškai arba su psichologu. Jei jums pavyks įveikti perfekcionizmą, jūsų vaikų gyvenimas mokykloje bus daug ramesnis.

Parašykite komentarą