Suvokimas (sąmonės pabudimas) – pagrindinė kertinė praktika kiekvienam žmogui, kuri, kaip raudona linija, pereinanti per visą mūsų gyvenimą, papildo viską ką mes darome harmoniją, efektyvumą, aiškumą, tikslumą ir patikimumą. Jeigu atsiranda pojūtis, kad situacija disharmoniška, o veiksmai neteisingi, būtina tiesiog pažadinti suvokimą. Ir tai – geriausia išeitis iš bet kurios padėties.
Kas yra suvokimas?
Suvokimas – tai sąmonės pabudimas, nenutrūkstamas dėmesingumas kiekvieną gyvenimo akimirką, kai vykdant bet kokius veiksmus neklaidžiojama mintyse, o dėmesys nukreiptas į tai, kas vyksta būtent šiuo momentu.
Įprastas suvokimas panašus į mieguistumo būseną, kurioje kažkur nesąmoningumo lygyje vyksta „kadrinis skenavimas“ kažko vykstančio šiuo metu. Po to priimtų vaizdinių informacija pereina prie detalesnio apdirbimo jau su mąstymo aparato pagalba. Tokiu būdu, žmogus praranda ryšį su realybe, kurią jam įteigia jo (karmos) iš anksto numatytos mintys.
Suvokimo praktikos tikslas – nukreipti dėmesį nuo minčių apie tai, kas vyksta pačiame veiksme, kuris vyksta „dabar“. Kaip pasakė vienas dzen meistras apie savo praktiką: „Kai aš valgau – aš valgau, kai nešu vandenį – aš nešu vandenį“. Tai labai svarbus, galima sakyti, kertinis, momentas (ir esmė) mūsų sąmonės evoliucionavimui ir prabudimui praktikos.
Iš esmės suvokimas ir meditacija – sinonimai. Meditacijos skirtumas tame, kad atlikimo metu jūs praktikuojate suvokimą maksimaliai patogiomis „šiltnamio“ sąlygomis. Bet vis dėl to, žmogus negali metų metais sėdėti užmerktomis akimis. Be to suvokimas judant – tai pažangesnė praktika, reikalaujanti sąmonės brandos. Ir kokia prasmė visą gyvenimą tinginiauti (dykaduoniauti) visą gyvenimą? Netgi, jeigu ir judesiai beprasmiški, jų nebuvimas, taipogi neturi jokios prasmės. Kitaip gyvenimas neišeitų iš nepavykusios nirvanos būsenos. Išmintis – veikliame, kuriančiame aiškume.
Suvokimo praktika
Esmė tokia, kad dėmesį padaryti nenutrūkstamą, nei akimirkai nesiblaškantį į mintis. Tokios pastoviai žvalios sąmonės dėka atsiranda neįtikėtinai subtilus jausmas išgyvenimas, lyg jūs prabudote. Iš pradžių atrodo lyg stebuklas, kad ta neįtikėtina laisvė ir nenutrūkstamo „dabar“ pilnatvė, būties pojūtis visada buvo su jumis, ir kaip keista, kad niekas to nepastebi ir nekalba apie tai.
Aplinka ir daiktai tampa bedydžiais, juk visi šie išgyvenimai tik mūsų mintyse turi minčių atspalvį. Pažvelgus į įprastas formas tampa akivaizdus jų dydžių sąlyginumo faktas. Sudėtinga pasakyti – didelės jos ar mažos, toli ar arti, ir tai nė kiek nepasunkina judėjimo, netgi atvirkščiai – daro jį labiau giliu ir tiksliu.
Tolimesnio suvokimo gilinimosi metu gali atsirasti amžinybės pojūtis, tarytum tai, kas vyksta čia ir dabar, buvo visados. O atstumai iki daiktų gali atrodyti be galo tolimi. Kūnas suvokiamas neva iš šalies. Visų reiškinių greitis taipogi praranda įprastus kriterijus, ir netgi paprastuose judesiuose ir jausmuose išgyvenimas neįtikėtinai greitas įspūdžių (jausmų) srautas. Šiuos išgyvenimus neįmanoma perduoti žodžiais. Niekas nepalyginama su tiesiogine patirtimi.
Kaip įsisavinti suvokimo praktiką?
Iš pradžių suvokimo praktika daugeliui žmonių tampa kažkuo praktiškai neįmanomu. Bet laikui bėgant, ypač kartu su reguliariai sėdima meditacija, suvokimas tampa vis realesniu ir spontanišku. Kaip taisyklė, pilnam jos įgyvendinimui reikia aibę metų dirbti su savimi. Tai tikrai sunku, bet būtent sąmoningumo lavinimas (ugdymas) – tikras asmeninės evoliucijos raktas – tai gija, kuri tempia paskui save visus sėkmingos asmenybės parametrus.
Sunkiausias mūšis – tai mūšis su savimi. Ir kuo daugiau mes stengiamės, tuo sudėtingesnis jis tampa. Visa gudrybė tame, kad nustoti stengtis ir slopinti protą. Būtina nustoti stengtis, pasiduoti ir atpalaiduoti protą. Tada suvokimas vyksta spontaniškai, kaip natūralus (įprastas) pabudimas. Žmogus jaučia (būna) nuolatinėje proto įtampoje, kas trukdo aiškiai suvokti (priimti) realybę. Pradedantysis praktikas, dažnai savo pastangomis linkęs dar labiau padidinti įtampą, kas priveda prie streso ir nervingumo. Teisinga praktika vyksta be pastangų, kai protas atpalaiduotas. Suvokimas „liejasi“ savaime, jums tiesiog nereikia jam trukdyti.
Lyginant su „atsitiktiniais“ gamtos ciklais, asmeninis vystymasis pastebimai greitėja sąmoningos praktikos dėka. Gilinimosi į suvokimą metu, vis tie patys karminiai pojūčiai, kuriuos jums buvo lemta išgyventi įvykiuose, pradeda reikštis be priežasties, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių, ir išnyksta be pastangų – ne taip ilgai ir kankinančiai, kaip įvykio metu. Nors pasipriešinimas ir spontaniško nuolankumo atsipalaidavimo lygis – taip pat individualus.
Kurį laiką, kol asmeninės karmos išsilaisvina, nepriklausomai nuo įvykių, iš šalies jūs galite atrodyti keistai, netgi neadekvačiu. Kad to išvengti, yra „stalkingo“ (toltekų mokymai) praktika, „iliuzinio kūno“ (budizme) praktika, kai jūs, neapsunkinant kitų savo nuostabą keliančiais išgyvenimais, elgiatės normaliai (įprastai), atitinkamai įvykių lygio, o ne jūsų vidinio pasaulio lygio, kurio kiti žmonės nepamatys ir negalės suprasti.
Iš pradžių, atrandant naujus pasaulius, beveik pas visus atsiranda stiprus noras parodyti savo atradimus aplinkiniams. Daugelį atvejų to daryti nepatartina, todėl kad kiekvienas atkakliai kabinasi už savo pasaulio paveikslo, vengiant bet kokių permainų. Galima bandyti dalintis žiniomis atsargiai be jokio primetimo ir įžeidimo, jeigu jūsų nenori išgirsti. Kiekvienas pasaulis gyvena pagal savo taisykles ir įstatymus. Ir jeigu žmogui būtina išgyventi, brangią pasaulietiškų iliuzijų patirtį, kažin ar jūs sugebėsite pakeisti jo likimą.
Kasdienėje praktikoje, suvokimo palaikymui, leistina naudoti nustatymus, kurių pagalba galima išmokti save įvesti į atitinkamą būseną. Tie nustatymai lyg žadina supratimą ir keičia būseną, jei jūs pasiduodate jiems be jokių dvejonių. Norintys gauti tokių keletą nustatymų, tiesiog užpildykite žemiau esančią formą ir mes jums akimirksniu jas atsiųsime. Taip pat tokie kasdieniai nusistatymai kaip: „Aš jau ir taip dabar esu nenutrūkstamoje dabartyje“ arba kiti, kurie tiks jums asmeniškai.
Pagaliau, norėtųsi priminti apie tai, kaip skaityti tekstus apie saviugdą. Juos reikia skaityti taip, lyg jie gali išgelbėti jums gyvybę. Kiekvieną techniką ir bet kokią analizę vertėtų lyginti su savo gyvenimu. Svarbu suprasti, kad viskas, kas naudinga, apie ką jūs perskaitėte, galima ir reikia naudoti dabar pat. Jeigu jūs atidėliojate „vasarai“ – tai iliuzija.
