Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 60% žmogaus gyvenimo trukmės ir sveikatos būklės lemia jo gyvenimo būdas, o svarbiausia – tinkamas fizinis aktyvumas.
Veiksniai, turintys teigiamą poveikį sveikatai:
- Aktyvus gyvenimo būdas.
- Reguliarūs kūno rengybos užsiėmimai.
- Pakankamas fizinis aktyvumas.
- Fizinio aktyvumo ir mitybos balansavimas.
- Sportas laikantis paros ritmo.
- Pasivaikščiojimas po atviru dangumi.
- Saugus sportas.
- Mankštos darbe pertraukų metu.
- Aktyvus poilsis gamtoje.
Veiksniai, turintys neigiamos įtakos sveikatai:
- Hipodinamija.
- Ilgalaikis buvimas nejudančioje padėtyje.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Per didelis fizinis aktyvumas.
- Sportas naktį.
- Ekstremalus sportas.
Ilgaamžiškumo paslaptys:
- Puiki sveikata.
- Sveika estetiška išvaizda.
- Grožio ir jaunystės išsaugojimas.
- Didelis darbingumas.
- Imuniteto stiprinamas.
- Pakili nuotaika.
- Liekna sveika figūra.
- Protinio našumo gerinimas:
– dėmesio koncentracijos gerinimas;
– atminties gerinimas, mąstymas. - Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.
- Insultų prevencija.
- Biuro sindromo prevencija.
- Skeleto-raumenų sistemos ligų prevencija.
- Skausmo sindromų prevencija.
- Alzheimerio ligos prevencija.
Ligos:
- Arterinė hipertenzija.
- Skausmo sindromai.
- Depresija.
- Antsvoris.
- Insultas.
- Trauminis smegenų sužalojimas.
- Onkologinės ligos.
- Biuro sindromas.
- Diabetas.
PUIKI FORMA. Sveikata ir fizinis aktyvumas.
Fizinis neveiklumas žymiai padidina diabeto, širdies nepakankamumo, krūties ir žarnyno vėžio riziką. Medicinos žurnale „The Lancet“ [1] paskelbtame tyrime yra nerimą keliančių duomenų apie fizinio aktyvumo ir vadinamojo „biuro sindromo“ ryšį, gyvenimo trukmę, sveikatą ir savijautą, kuomet žmogus daug valandų praleidžia prie kompiuterio nejudėdamas.
Atlikę tyrimą mokslininkai gavo šiuos rezultatus. Fizinis neveiklumas padidina širdies nepakankamumo riziką 6%, krūties vėžio – 7%, žarnyno vėžio – 10%.
Dar daugiau: žmonėms po 10 metų sėdimo darbo atsiranda dvigubai didesnė tikimybė atsirasti navikui. O „American Journal of Epidemiology“ paskelbtas tyrimas skelbia, kad vyrai, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami darbe, 30% labiau linkę susirgti prostatos vėžiu nei tie, kurių darbas yra fiziškai aktyvus.
Be neabejotinos naudos sveikatai, mankšta yra geriausias „vaistas“ nuo depresijos. Tai liudija daugybė amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų.
Siekdami užkirsti kelią depresijai, tyrėjai rekomenduoja užsiimti 30 minučių fizine veikla, įskaitant pasivaikščiojimą, bent penkis kartus per savaitę arba užsiimti aerobika didesniu intensyvumu tris kartus per savaitę 30 minučių.
Žinoma, reguliarios ir ilgalaikės treniruotės yra sunki užduotis daugumai užimtų žmonių. Vis dėlto, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, publikuotais žurnale „The Lancet“ [2], norint išlaikyti gerą sveikatą, pakanka bent 15 minučių per dieną atlikti gimnastikos veiksmus.
Mankšta protui ir kūnui.
Kalbant apie fizinio aktyvumo ryšį su psichologiniu komfortu, neįmanoma neprisiminti jogos, kuri per fizinius pratimus ir kvėpavimo techniką padeda protui ir kūnui išlaikyti pusiausvyrą.
Vokietijos žurnale „TheJournal of Pain“ paskelbtas tyrimas parodė, kad joga yra veiksminga priemonė nuo kaklo skausmų ir teigiamai prisideda prie psichologinės pacientų sveikatos.
Tiems, kurie mėgsta klasikinius užsiėmimus, taip pat yra gerų naujienų. Pasirodo, baleto šokiai gali padėti žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, įveikti skausmą. Tai tapo žinoma per eksperimentą, kurį atliko Anglijos nacionalinio baleto atstovai, rašo „The Telegraph“.
Trupės artistai pakvietė 24 žmones, kenčiančius nuo degeneracinių smegenų ligų, dalyvauti baleto meistriškumo kursuose. Jie turėjo išmokti pasaulinio garso baleto šokėjo Rudolfo Nurejevo iš Romeo ir Džuljetos dalį. Per 12 užsiėmimų savaičių pacientai transformavosi, pakilo iš neįgaliųjų vežimėlių, šypsojosi ir, atsistoję ant abiejų kojų, atgavo pasitikėjimo savimi jausmą.
Beje, be šokių, net ir laisvalaikio pasivaikščiojimai gryname ore turi didžiulį teigiamą poveikį.
Sėdimas gyvenimo būdas, darbas biure ir nuolatinis planšetinių kompiuterių, kompiuterių, televizorių, išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių naudojimas sukelia nutukimą, padidina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto riziką ir sukelia „biuro sindromą“. Ir tik kelios dienos lauke be įtaisų ir nuolatinis sėdėjimas nepatogioje vietoje priešais monitoriaus ekraną žymiai pagerina sveikatą, suteikia daugiau energijos ir 50% pagerina smegenų veiklą!
Štai kodėl svarbu periodiškai visiškai „atsijungti“ nuo darbo, ryšių, nes stresas, kurį nuolat ar anksčiau patiriame, sukelia stresą, depresiją, o dėl to – intelekto, protinio ir fizinio potencialo sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą. Pakanka bent 2-3 kartus skirti laiko pasivaikščiojimui grynu oru, nepamirškite apie poilsį, atsipalaidavimo metodus ir tinkamą fizinį aktyvumą.
[1] The Lancet. Effect of physical inactivity on major non-communicable diseases worldwide: an analysis of burden of disease and life expectancy. Volume 380, Issue 9838, Pages 219 – 229. 21.07.2012
[2] The Lancet. Minimum amount of physical activity for reduced mortality and extended life expectancy: a prospective cohort study. Volume 378, Issue 9798, Pages 1244 – 1253. 1.10.2011
Ar jums patiko straipsnis? Parašykite savo nuomonę komentaruose.
Užsiprenumeruokite mūsų FB: norėdami pamatyti geriausią mūsų medžiagą!
