Intuicija – įvadas. Tai kas svarbiausia.

Intuition Intuicija - įvadas. Tai kas svarbiausia.

Kuriant Visatą dalyvauja ir žmogus.

Suvokdamas, mąstydamas, jis kuria savo pasaulį, savaip interpretuodamas tikrovę suformuoja savo realybę. Tai darydamas jis tampa savo laimės, savo likimo kalviu.

Žmogus, gyvenantis darnoje su pasauliu ir aplinka, jaučiasi tvirčiau, mažiau abejoja tuo, ką daro. Nekamuojamas savigraužos jis dažniausiai vykusiai apsisprendžia, greičiau pasiekia tikslą. Pats jausdamasis tvirtai sustiprina ir aplinkinius bei netrunka pajusti teigiamą aplinkos atsaką į tokią savo nuostatą, jos pritarimą. Gyvenimas tampa daug vertingesnis. Tačiau kur vidinės darnos, pasitikėjimo savo jėgomis paslaptis?

Norime jums parodyti, kokia svarbi darniam sambūviui su savimi intuicija, kiek daug ji reiškia gyvenime. Vadovaudamiesi sveika, išlavinta nuojauta pastebime, kad vis mažiau priklausome nuo išorinių dalykų, nes savyje „atrandame“ visuomet šalia esantį vidinį vadovavimą, kurio lig šiol tarsi nepastebėdavome.

Tai, kas „nutinka atsitiktinai“, ką esame įpratę vadinti atsitiktinumu, galime išmokti priimti kaip vertingą, tikslingą dovaną. Budri, jautri sąmonė leidžia suprasti aukštesniųjų dvasių lygmenių inspiruotus ir gilių mūsų pačių pasąmonės sluoksnių siunčiamus ženklus. Mūsų gyvybingumas, dvasinė stiprybė, mūsų viduje gyvuojanti magiška intuicijos jėga dėl ryšio su pasąmone ir aukštesniosiomis dvasinėmis plotmėmis tampa sąmoningi.

Laikais, kai išorinės vertybės žlunga, svarbu susikurti vidines ir gyventi vadovaujantis jomis. Tikrosios mūsų ištakos yra vidinis pasaulis, kuris mums suteikia stiprybės išoriniame, iš vidinio pasaulio kyla individuali etika, gyvenimo džiaugsmas ir prasmė.

Mūsų socialinėje aplinkoje galioja priežasties ir pasekmės dėsnio galia: niekas neįvyksta atsitiktinai, o tiesiog tuo pat metu. Reikia suvokti, kad likimo posūkiai gali virsti galimybėmis. Reikia pasistengti atsakyti į klausimus: Kas esu? Iš kur atvykau? Kur einu? Tiksliau, reikia norėti rasti kelią, kuriuo galėtumėme eiti kiekvienas ieškantis atsakymų į šiuos klausimus.

Lavindami suvokimą ir jutimą žadiname intuiciją, „vis sėkmingiau“ interpretuojame tai, kas vyksta aplinkoje ir mūsų viduje. Tokį visa apimantį aplinkos ir savęs suvokimą bei priėmimą pasiekiame tik „įsileidę“ į savo gyvenimą nematomą subtiliosios materijos pasaulį. Tik tuomet galime iš tiesų teigti gyvenimą, save ir kitus, nes tik tuomet gebame matyti, susikurti vientisą savo ir aplinkinių žmonių paveikslą. Realybė prasiplečia, o kadangi sąmoningai tai suvokiame, galime integruoti ją į išorinį pasaulį, kolektyvą, santykius su kitais žmonėmis.

Itin svarbu yra kasdienybė ir visi jos iššūkiai, nuostabūs išgyvenimai bei sunkumai. Svarbiausios sritys – sveikata, žmonių santykiai, profesinė ir darbo kasdienybė. Būdami atidesni geriau pažįstame save; mėgindami suvokti, ar problema slypi viduje, ar išorėje, lengviau įveikiame sunkumus. Plačiau ir tiksliau suvokti įvykių esmę, ją įvardyti, naujas žinias pritaikyti gyvenime – t. y. konstruktyviai ir pozityviai veikti – mokomės atidžiau gilindamiesi į save. Taip vystosi mūsų asmenybė. Ir – tai nuostabu! – kuo labiau išsivysčiusi mūsų asmenybė, tuo dažniau aplanko nuojautos, nes tampame sąmoningesni.

Nuolatinis sielos sodo puoselėjimas pradeda teikti vis daugiau džiaugsmo – nes žinome, kad išorinis pasaulis negali duoti mums to, ko ieškome.

                                                                                                                                       

Straipsnis parengtas pagal knygą: „Intuiciją galima lavinti“

Autorė Linda Vera Roethlisberger (Riotlisberger) daug metų mokytojavo ir tapė, lavino savo įgimtus medialiuosius gebėjimus, pavyzdžiui, gebėjimą matyti žmogaus aurą. Kaupdama patirtį pastebėjo tam tikrus praktinės filosofijos, psichologijos, pedagogikos, religijos ir fizikos ryšius. Šias įžvalgas ji panaudojo „PsyQ“, suvokimui ugdyti lavinant sąmonę ir ugdant asmenybę. Visa tai siejama su kasdienybe, t. y. su sveikata, santykiais tarp žmonių ir profesine veikla.

,

Leave a Reply