Atsipalaidavimas tyloje

Meditacija Atsipalaidavimas tyloje

Atraskite neišsemiamas pasąmonės saugyklas.

Atraskite gebėjimą mąstyti kūrybingai, susietai, ir įtraukite tai į visą mąstymą. Savo mintims įrenkite šliuzų ir kanalų sistemą. Tuomet mąstymas įstengs daugiau aprėpti, bus kokybiškesnis. Fizinis kūnas ir jo neregimieji psichinis bei dvasinis kūnai atsidurs naujoje šviesoje. Drąsiai ryžkitės pirmajam bandymui.

Kuriant vaizdinius atsipalaiduoti ypač lengva.

Nusiraminkite. Kūne pasklinda maloni šiluma. Aplink viskas dingsta, iš išorės dar pasiekiantys garsai domina jus vis mažiau. Vis labiau susitelkiate į savo vidų – įsivyrauja maloni tyla.

Visiškai nusiraminate ir atsipalaiduojate. Sąmoningai giliai įkvepiate ir sąmoningai iškvepiate, pamiršdami įtampą, baimes, abejones ir rūpesčius.

Atsipalaidavę sėdite ant kėdės, arba lotoso poza sukryžiavę kojas, jeigu leidžia jūsų kūno lankstumas, nugara tiesi, kojos atpalaiduotos, rankos delnais į viršų laisvai padėtos ant šlaunų.

Sąmoningai „iškvepiate“ viską, kas jums rūpi. Užvaldo vidinės ramybės, taikos ir harmonijos jausmas. Atsipalaiduoja veidas.

Fantazijos pasaulyje pamažu bunda jūsų trečioji – vaizduotės jėgos – kis. Juntate odą po plaukais, atpalaiduojate kaktą, veidą, kaklą, visą galvą. Jumyse taiku ir ramu. Atsipalaiduoja pečiai, žąstai, alkūnės, dilbiai, delnai vis labiau apsunksta. Krūtinės ląsta apsunksta ir atsipalaiduoja. Visiškai nurimstate, ramuma smelkiasi vis gilyn, jums atrodo, kad užmigote. Kūne jaučiate šilumą, ramybę ir suglebimą. Visus dienos ir paskutinių savaičių rūpesčius iškvepiate giliai atsidusdami.

Tačiau dvasia lieka budri, visiškai budri, ji džiūgauja galėdama iki galo atskleisti kūrybines galias. Ji vis labiau įsiklauso į vidinės išminties balsą. Jumyse ir aplink jus ramu ir tyku – apima nuostabus harmonijos ir taikos jausmas. Mintys, siejančios su fiziniu pasauliu ir kasdienybe, sulėtėja, nublanksta, tik dvasia išlieka blaivi, pasirengusi atsiskleisti kūryboje. Kūnas atpalaiduotas ir ramus – išnyksta visos kliūtys, iškvepiate, išleidžiate iš fizinio ir psichinio kūno visa, kas trikdo.

Niekas nedomina. Nebeturite jokių lūkesčių, viduje vis ramiau. Patenkintas mėgaujatės tylos erdve. Medituojate.

Mintys ir jausmai nurimo. Vaizduotės ir fantazijų pasaulyje iš kairės į dešinę užtraukiate mėlyną užuolaidą. Visa, kas dar jaudina, likusias neramias mintis ir jausmus, problemas iškvėpdami simboliškai – kad nusimestumėte fizinį krūvį – siunčiate anapus uždangos. Kvėpuodami sąmoningai nuo visko išsilaisvinate – kasdieniam mąstymui rasite laiko vėliau.

Nubudusioje tylos erdvėje sąmoningai – kiekvienas savaip – susisiekiate su dieviškąja pirmine arba kuriančiąja jėga. Pasimelskite. Įsivaizduokite tyrą dvasinę šviesą, kuri jus lydi, veda ir saugo – jaučiatės vedami, apgobti ir saugomi šios visaapimančios meilės. Tikite amžina galia.

Mintyse susisiekite su angelu sargu, dvasiniu pagalbininku. Galite susisiekti ir su aukštesniąja savastimi, vidine išmintimi ar vidiniu balsu. Savo viduje pasveikinkite šią gerąją jėgą ir pajuskite, kaip šiltai esate priimami jos globon.

Kartu dvasiniu padėjėju patraukite kelionėn. Įsivaizduokite, kad stovite po žėrinčios šviesos kriokliu. Pajuskite, kaip kūnas, siela, dvasia, jūsų asmenybės spindesys, visi sąmonės lygmenys iš krioklio priimdami dvasinę šviesą ir meilę sušvinta vis skaisčiau. Stebėkite, kaip dvasinė šviesa srovena jūsų kūnu – vien nuo minties apie šią šviesą jūsų psichinio ir fizinio kūno virpesiai bei ląstelės atjaunės, padaugės energijos. Šviesa pasinaudokite labai intensyviai įsivaizduodami, kad formuojate aplink save švytintį rutulį ar kokoną, supantį jus nuo galvos iki kojų. Dvasinė šviesa tebūnie tokia stipri energija, kad padėtų jums sustiprinti aplink jaučiamus virpesius. Kvėpuojantį meile ir šviesa jus globoja dvasinis pagalbininkas.

Ištikimai lydimi po truputį imate apčiuopti savo vidaus centrą ir pasineriate į jį. Tai svarbiausia, ką turite: individualumas, jūsų sielos buveinė. Kaip ir mandalos, jūs taip pat turite savo centrą. Suvokdami jį mėgaukitės buvimu centre ir gebėjimu iš vidaus veikti išorėn. Kur yra jūsų centras? Ties bamba? Aukščiau ar žemiau? Ten, kur pajusite jį esant, tebūnie jūsų amžinas gyvybės šaltinis. Įsivaizduokite, kad ten susidaro aukso rutulys – taip, kaip jums pačiam atrodys priimtiniausia.

Aukso rutulys gali pamažu kisti. Tuo pat metu įsivaizduokite ploną, bet tvirtą aukso siūlą, jungiantį rutulį su dieviška meile ir šviesa, o kartu su aukštesniąja savastimi – taip ir turi būti. Dabar svarbiausia jūsų aukso vidurys, tikėkite ir pasitikėkite savo suvokimu. Kvėpuokite ramiai, lygiai ir įsivaizduokite, kad aukso rutulys – jūsų vidinės tėvynės simbolis – ima švytėti. Leiskite jam šviesti ir pripildyti šia šviesa fizinį ir psichinį jūsų kūnus. Dvasinė meilė ir šviesa padės tai atlikti – jos lydi jus.

Jauskite savo jėgos vietą – mėgaukitės savo tylos erdve, ryšiu ir sąskambiu su dvasine kuriančiąja jėga.

Tegul jūsų auksinis rutulys švyti ir spinduliuoja kiek tik gali. Prisikaupkite tiek energijos, jėgos ir stiprybės, kiek tik jums reikia, kiek norite jų turėti. Pirminio dvasinės meilės ir šviesos pasitikėjimo vedami leiskite energijai tekėti, tiesiog leiskite – globojami ir saugomi taip pat ir dvasinio palydovo, jūsų dvasinio padėjėjo. Pastebėkite, kaip ši auksinė šviesa dar labiau stiprina dvasinę jėgą. Auksinis švytėjimas jūsų centre ir aplink jus vis intensyvesnis.

Malonus pilnatvės jausmas plinta ir džiugina, gerina savijautą ir kuria harmoniją. Tai ugdo jumyse kūrybingumą, stiprybę ir taiką. Pajuskite, kaip šis malonus atsipalaidavimas ir ramuma stiprina imuninę sistemą. Iš savo vidinio centro semiatės gyvybinių jėgų. Kūrybingumo, gimusio iš meilės ir šviesos, ištakos yra būtent čia. Pajuskite šią jėgą, džiaukitės vis sąmoningesniu iš pačių sielos gelmių kylančiu dalyvavimu pasaulio kūrime! Džiaukitės kaskart vis naujai kurdami savo kasdienybe – pagal individualaus sąmoningumo išgales.

Stebėkite visa,kas nutiks šviečiant aukso kamuoliui. Gerai įsidėmėkite, ką dabar simboliškai suvokiate apie savo vidinę tėvynę, – visus vaizdinius, nuojautas mintis ir jausmus bei visus jumyse atgijusius simbolius. Susitelkite, kad nieko nepamirštumėte. Būkite budrūs ir dėmesingi. Dvasinio pagalbininko prašykite aiškumo, kol iki galo įsisąmoninsite jūsų pačių sau siunčiamą žinią. Tikėkite ir pasitikėkite!

Skirkite tam maždaug penkias minutes. Gilinkitės ir tęskite pokalbį kiek norite.

Kai dvasinis pagalbininkas jus, pilną naujų įspūdžių, galbūt simbolių ir vizijų, vėl pamažu grąžina atgal, pastebite, kad aukso rutulys jūsų centre, jūsų jėgos vieta, kaip ir krioklys ramybės erdvėje pamažu išnyksta, tačiau lieka prisiminimai, ir su dvasiniu padėjėju skirtis nesunku. Atsisveikindamas ji jus apdovanoja: gydančiai meilės ir šviesos jėgai leidžia tekėti per save į jus.

Dar kartą išvalomi neregimieji jūsų kūnai – siela, dvasia ir psichika, sustiprinamos savigydos galios, jus apgobia dvasine jėga, ji globoja ir rūpinasi, kad jus veiktų tik jūsų sielos, dvasiniam ir medialiajam augimui reikšmingi energijos impulsai.

Atkreipkite dėmesį ir į savo pasipriešinimą. Kliūtis taip pat turėsite suprasti ir įveikti. Tačiau viska ateis metas.

Skirkite pakankamai laiko stropiai užverti simbolinėms durims į vidinį pasaulį.

Dabar neskubėdami atsiminkite ir savo fizinį kūną. Leiskite jam pabusti labai pamažu, tapkite vėl sąmoningas jame.

Pamažu atrasite neišsemiamus pasąmonės saugyklų lobius – žingsnis po žingsnio imsite vis geriau suprasti save ir dvasinį pasaulį, suprasite,kaip susieti visa tai su kasdienybe. Užsirašykite savo išgyvenimus ir imkitės darbo. Dabar mokysitės individualios jausmų ir minčių kalbos, kūrybiškos simbolių ir sapnų kalbos. Šios naujos, o tiksliau – gerai užmirštos senos – vizijų ir fantazijų, nuojautos ir įkvėpimo kalbos.

Neskubėkite viską tuojau pat išsiaiškinti. Patirtis rodo, kad po kelių dienų neaiškumus išsklaido, tarkim, koks nors išgyvenimas arba staiga, tiesiog savaime, intuityviai paaiškėja, kas norėta pasakyti vienokiu ar kitokiu būdu, kartais susivokti padeda išorinis pasaulis.

Dvasinėmis galiomis naudotis galime labai įvairiai. Pavyzdžiui, jei jaučiatės vienišas ir apleistas, prisiminkite vidinę savo tėvynę ir pastiprinkite save aukso gija susisiedami su Didžiąja Dvasia. Taip jumyse padaugės vidinės ramybės, pasijusite globojamas ir patenkintas. Pirminiam pasitikėjimui skirkite vietos ir dėmesio – tikėkite, mylėkite, tikėkitės. Arba, jei jaučiatės užspeistas į kampą, išsekęs, išgyvenate stresą: skirkite šiek tiek laiko žvilgsniui į savo vidų. Pasisemkite taikos, harmonijos, ramybės ir jėgų iš savo aukso rutulio. Vidinė tėvynė padės susitelkti, pažadinti budrumą ir dėmesingumą – su naujomis jėgomis lengviau susivoksite, ko turite i ko galite atsisakyti.

Atsiminkite, ką išgyvenote atlikdami vaizduotės pratimą.

  • Aprašykite,ką išgyvenote atlikdami atsipalaidavę.
  • Aprašykite, kaip jautėtės kūnu, siela ir dvasia susijungdami su Didžiąja Dvasia.
  • Apibūdinkite savo dvasinį padėjėją arba angelą sargą. Kokius išgyvenimus sukėlė jo suteikta pagalba?
  • Apibūdinkite savo „ramybės erdvės“ suvokimą. Kaip ji atsirado, keitėsi?

Kasdienybėje:

  • Atsiminkite situacijas, kai jums labiausiai trūksta kantrybės (pavyzdžiui, nesulaukiant troleibuso), patiriant stresą, kai iš pykčio „netelpate savo kailyje“ ir kai jums labai praverstų šio pratimo vidinis susitelkimas, savo vidinio centro išgyvenimas, atsipalaidavimas. Užsirašykite tai.
  • Nustatykite šiam pratimui pakartotinį tinkamą tikslų ir patogų laiką. Nebūkite sau per daug atlaidūs! Užsirašykite, kurią savaitės dieną ir valandą žadate tai atlikti.
Pagal knygą: „Intuiciją galima lavinti“

Parašykite komentarą